gailėti

Lithuanian

Etymology

Possibly related to gailùs (“sharp, bitter, cold, lamentable, angry”), from Proto-Balto-Slavic *gailas (“sharp, bitter; angry”).[1]

Verb

gailė́ti (third-person present tense gaĩlisi, third-person past tense gailė́josi)

  1. to regret

Conjugation
Conjugation of gailėti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 gailiúosi gailíesi gaĩlisi gaĩlimės gaĩlitės gaĩlisi
past
(būtasis kartinis
laikas)		 gailė́jausi gailė́jaisi gailė́josi gailė́jomės gailė́jotės gailė́josi
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 gailė́davausi gailė́davaisi gailė́davosi gailė́davomės gailė́davotės gailė́davosi
future
(būsimasis laikas)		 gailė́siuosi gailė́siesi gailė́sis gailė́simės gailė́sitės gailė́sis
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 gailė́čiausi gailė́tumeisi gailė́tųsi gailė́tumėmės gailė́tumėtės gailė́tųsi
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — gailė́kis tesigaĩli gailė́kimės gailė́kitės tesigaĩli

References
  1. Derksen, Rick (2015) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 161
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.